ARISTOTELIS
Aristotelis (gr. Αριστοτέλης = Aristotelēs, 384 m. pr. m. e. Stageira, Graikija – 322 m. pr. m. e. Euboja, Graikija) – graikų filosofas, tyrinėtojas. Kartu su Sokratu ir Platonu yra laikomas įtakingiausiu mąstytoju Vakarų filosofijos istorijoje nepaisant to, kad dauguma jo spekulacijų vėliau buvo paneigta vėlesnių mokslininkų bei filosofų.
Dori veiksmai yra savaime malonūs. Kiekvienas iš jų yra ne tik malonus, bet ir vertingas, gražus, jeigu tik kilnus žmogus apie juos teisingai sprendžia. Aristotelis
Kiekvienas žmogus pirmiausia turi imtis jam įmanomų ir priderančių darbų. Aristotelis
Pradžia – daugiau nei pusė viso darbo. Aristotelis
Tas, kuris nesidžiaugia kilniais darbais, negali būti laikomas dorybingu. Aristotelis
Verčiau tobulai padaryti dalelę darbo, negu prastai dešimteriopai daugiau. Aristotelis
Aukščiausiomis dorybėmis reikia laikyti tas, kurios labiausiai naudingos mūsų artimiesiems. Aristotelis
Būdo dorybės įgyjamos tik per ilgą praktiką. Aristotelis
Dorybių įgyjame nuolat kartodami teisingus ir santūrius veiksmus. Aristotelis
Išgyvenimai nėra nei dorybės, nei ydos, nes dėl išgyvenimų nevadiname žmonių nei gerais, nei blogais, o tik dėl dorybių ar ydų. Aristotelis
Narsa – dorybė, padedanti pavojų ištiktiesiems atlikti didžius darbus. Aristotelis
Ne tam mes samprotaujame, kad žinotume, kas yra dorybė, o tam, kad taptume gerais žmonėmis. Aristotelis
Savo dorumą labiau verta parodyti dorovingam žmogui. Aristotelis
Sklandžiai samprotauti apie dorybę – dar nereiškia būti dorybingam, o teisingai galvoti – dar nereiškia teisingai daryti. Aristotelis
Sunkiuose dalykuose geriau išryškėja dorumas. Aristotelis
Teisingumas – tai visos dorybės kartu. Aristotelis
Vyriškumas – dorybė, kurios skatinami žmonės pavojuje atlieka puikių darbų. Aristotelis
Dorovines savybes aikštėn iškelia ketinimai. Aristotelis
Dorovingas žmogus daug aukoja draugams, tėvynei, – net ir gyvybę. Aristotelis
Kas žygiuoja į priekį moksle, bet atsilieka dorovėje, tas labiau eina atgal negu į priekį. Aristotelis
Draugystė ir neįkainojama, ir nuostabi: mes garbstome tą, kuris myli savo draugus, ir turėti daug draugų atrodo labai gražu, o kai kas net mano, kad būti geru žmogumi ir draugu – tolygu. Aristotelis
Draugystė – reikalingiausias dalykas gyvenime, nes niekas nenorėtų gyventi be draugų, net jeigu būtų pertekęs visų kitų gėrybių. Aristotelis
Draugystė tenkinasi tuo, kas galima, nereikalaudama to, kas priklauso. Aristotelis
Juk draugystė – tai bendravimas. Ir kaip žmogus elgiasi pats su savimi, taip elgiasi ir su savo draugu. Aristotelis
Tikra draugystė yra tarp gerų ir vienodai dorų žmonių. Aristotelis
Draugai yra didžiausia iš visų išorinių gėrybių. Aristotelis
Platonas yra draugas, bet tiesa – dar didesnė draugė. Aristotelis
Visų draugas – niekieno draugas. Aristotelis
Aukščiausias gėris yra galutinis tikslas. Toks gėris yra laimė. Aristotelis
Geras elgesys nulemia žmogaus laimę. Aristotelis
Taurus žmogus vienodai elgiasi tiek laimėje, tiek nelaimėje. Aristotelis
Žmogus sutvertas laimei, ir laimė yra yra visų jo darbų tikslas. Aristotelis
Kas niekada mylėti neprisieks, tas niekada ir žodžio nesulaužys. Aristotelis
Meilė susideda iš vienos sielos dviejuose kūnuose. Aristotelis
Mylėti – reiškia norėti kitam to, ką laikai gėrybe; be to, norėti ne savo labui, o to, kurį myli, ir stengtis pagal išgales suteikti jam tą gėrybę. Aristotelis
Mylėti – tai linkėti artimui to, kas gera; ir tai iš meilės. Aristotelis
Narsiu vadinamas tas, kuris be baimės eina pasitikti gražios mirties. Aristotelis
Visi žino, kad mirtis neišvengiama, bet kadangi ji nearti, tai niekas apie ją negalvoja. Aristotelis
Žmonės darosi narsūs tais atvejais, kai dar galima apsiginti arba kai mirtis kilni. Aristotelis
Girtaujančios moterys gimdo vaikus, panašius šiuo atžvilgiu į savo motinas. Aristotelis
Moteris – tai luošas, gamtos sužalotas vyras. Aristotelis
Vergas apskritai nepasižymi gebėjimu numatyti, moteris – pasižymi, nors šiam jos gebėjimui ir nebūdingas ryžtas, vaikas – pasižymi, tačiau dar netobulai... Taigi apskritai paėmus, teisingi yra poeto žodžiai: „Moterį puošia tylėjimas“, bet tai netaikytina vyrui. Aristotelis
Kiekvieno daikto vidurį sveikas protas pripažįsta pačia geriausia sąlyga. Aristotelis
Kilnaus proto žmogus vienodas bus laimėje ir nelaimėje. Jis niekuomet nesikarščiuos, bet ir nesižemins. Nesipuikaus turėdamas pasisekimą, bet nesijaus prislėgtas, jei nesiseka. Neieškos, bet ir nevengs pavojaus, nekalbės nei apie kitus, nei apie save. Nesistengs, kad jį kas girtų, ir nenorės, kad kitus peiktų. Aristotelis
Protas yra svarbiausioji žmogaus dalis, ir tie žmogaus veiksmai yra savanoriški ir žmogui tinkami, kurie atliekami remiantis teisingu proto sprendimu. Be abejo, tai sudaro, arba pirmiausia tai sudaro, tiktąjį žmogaus „aš“, ir geras žmogus tą savo „aš“ labiausiai myli. Aristotelis
Protingasis siekia ne to, kas malonu, o to, kas apsaugo nuo nemalonumų. Aristotelis
Gėris visada priklauso nuo dviejų sąlygų: nuo įvairios veiklos galutinio tikslo tinkamo iškėlimo ir nuo tinkamų priemonių tam tikslui siekti parinkimo. Aristotelis
Kiekvienas žmogus atskirai ir visi kartu, galima sakyti, turi tam tikrą tikslą, kurio siekdami, jie kažką renkasi ir kažko vengia. Aristotelis
Visų gyvių, kurie yra subrendę, nesuluošinti ir neatsiradę savaime, natūraliausia veiksena yra gimdyti kitą panašią į save būtybę, pavyzdžiui, gyvūnui – gyvūną, augalui – augalą, tam kad jie dalyvautų kiek galėdami tame, kas amžina ir dieviška; tai ir yra tas tikslas, kurio visos būtybės siekia ir į kurį nukreiptas jų įgimtas veiklumas. Aristotelis
Blogas žmogus dėl to yra blogas, kad siekia pertekliaus, o ne dėl to, kad siekia malonumų, kurie yra reikalingi. Aristotelis
Dauguma žmonių nori patirti gera, bet daryti gera jiems atrodo nenaudinga. Aristotelis
Gamta davė žmogui į rankas ginklą – intelekto moralinę jėgą, bet jis gali tą ginklą panaudoti ir piktam, todėl žmogus be dorovinių principų kartu tampa ir brutaliausia laukine būtybe, valdoma žemų lytinių bei skonio instinktų. Aristotelis
Išmanantis žmogus visada vengia to, kas per daug ir per mažai, o ieško ir pasirenka vidurį. Aristotelis
Išmintingas žmogus siekia ne to, kas malonu, bet to, kas apsaugo nuo nemalonumų. Aristotelis
Kad gyventų vienas, žmogus turi būti arba gyvulys, arba Dievas. Aristotelis
Kiekvienas žmogus turi savo supratimą apie tai, kas puiku ir malonu; čia galbūt ir glūdi didžiausias dorovinis žmogaus pranašumas, kad jis kiekvienu atskiru atveju randa tiesą, būdamas tarsi jos matas ir dėsnis. Aristotelis
Niekas taip neišsekina žmogaus, kaip ilgas nieko neveikimas. Aristotelis
Teisingas ir santūrus žmogus yra ne tas, kuris dirba teisingus ir santūrius darbus, bet tas, kuris juos dirba taip, kaip teisingi ir santūrūs žmonės. Aristotelis
Žmogaus paskirtis – protinga veikla. Aristotelis
Žmogus iš prigimties yra visuomeninė būtybė. Aristotelis
Žmogus pagal gamtą yra valstybinis gyvūnas. Aristotelis
Žmogus, pasiekęs visišką tobulumą, viršesnis už visus gyvūnus; tačiau jis žemiškesnis už juos, jeigu gyvena be įstatymų ir be teisingumo. Iš tikrųjų nėra nieko siaubingesnio už ginkluotą neteisingumą. Aristotelis
Žmogus peržengęs baimės saiką, vadinamas bailiu, nes tokiam žmogui būdinga bijoti to, ko nereikia bijoti. Aristotelis
Žmonės siekia garbės norėdami įsitikinti, kad jie patys yra jos verti. Aristotelis
Bailys yra žmogus be vilties, jis visko bijosi, o normalus – priešingai: drąsa suteikia jam pasitikėjimą ir viltį. Aristotelis
Dosniam yra būdinga duoti per daug – jis kartais sau mažiau pasilieka, negu atiduoda. Dosniam žmogui nėra lengva būti turtingam, nes jis nelinkęs imti pinigų ir taupyti. Aristotelis
Gera, kai genda, tampa ypač bloga. Aristotelis
Gera ta knyga, kurioje autorius dėsto vien tai, ko reikia, ir taip, kaip reikia. Aristotelis
Geriausiai arklį šeria šeimininko akis. Aristotelis
Girtavimas – savanoriška beprotybė. Aristotelis
Gyvenimas trumpas, bet šlovė gali būti amžina. Aristotelis
Gyvenimui reikia judesių. Aristotelis
Į didelį talentą visuomet įmaišyta beprotybės. Aristotelis
Įprotis pastebėti tik visa ko juokingumą – ryškiausias menkos dvasios požymis, nes tai, kas juokinga, esti paviršiuje. Aristotelis
Iš įpročio vienaip ar kitaip blevyzgoti išsivysto palinkimas ir į visiškai blogus poelgius. Aristotelis
Juokas slopina įtampą, nes jis yra poilsis. Aristotelis
Kad pažabotum niekšo sąžinę, jam reikia skelti antausį. Aristotelis
Kiekvienas žmogaus poelgis turi vieną ar daugiau motyvų: galimybė, prigimtis, prievarta, įprotis, argumentai, aistra, troškimai. Aristotelis
Klysti galima įvairiai, teisingai pasielgti galima tik vienu būdu, dėl to klysti lengva, o gerai elgtis sunku; lengva šauti pro šalį, sunku pataikyti į taikinį. Aristotelis
Kraštutinumai dažnai būna greta. Aristotelis
Maloniausi mums tie žodžiai, kurie suteikia kokių nors žinių. Aristotelis
Mokslo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs. Aristotelis
Muzika gali įveikti etinę sielos sritį; ir jeigu muzika turi tokių savybių, ją reikia įtraukti į jaunimo auklėjimo disciplinų sąrašą. Aristotelis
Narsuolis pasiryžta veikti ir ištveria iki galo todėl, kad tas veiksmas yra kilnus, arba todėl, kad jo neatlikti būtų gėdinga. Aristotelis
Neabejotinai teisinga tai, kas savo ruožtu yra teisingų padarinių priežastis. Aristotelis
Nekelia abejonių, kad iš naudingų dalykų pirmiausia reikia mokyti tų, kurie iš tikrųjų būtini, o ne visų be išimties. Aristotelis
Ne malonumas, o skausmo nebuvimas rūpi išminčiui. Aristotelis
Nemokša stebisi, kad daiktų esama tokių, kokie jie yra, ir toks stebėjimasis yra žinojimo pradžia; išminčius, atvirkščiai, stebėtųsi, jeigu daiktai būtų ne tokie, kokius jis juos atpažįsta. Aristotelis
Niekas šauniau už narsuolį neištveria baisybių. Aristotelis
Nors mes ir mirtingi, neturime paklusti laikiniems dalykams, bet kiek įmanoma turime kilti iki nemirtingumo ir gyventi vedami to, kas mumyse yra geriausia. Aristotelis
Nusikaltimui reikia vien preteksto. Aristotelis
Pati didžiausia kvailystė – aukoti savo sveikatą, nesvarbu dėl ko:dėl turtų, karjeros, išsilavinimo, šlovės. Greičiau priešingai – sveikatai nieko nereikia gailėti. Aristotelis
Pernelyg prašmatnus stilius užtemdo ir charakterius, ir mintis. Aristotelis
Poezija yra filosofiškesnė ir rimtesnė už istoriją: poezija daugiau kalba apskritai, o istorija konkrečiai. Aristotelis
Savo paties gerovė yra beveik neįmanoma be gero ūkio ir valstybės tvarkymo. Aristotelis
Tas, kuris nemoka atgailauti, yra nebepataisomas. Aristotelis
Tas pats daiktas ne visą laiką būna malonus, nes mūsų prigimtis nėra vienalytė – joje yra dar ir kažkas kita; dėl to mes esame pasmerkti išnykti. Todėl jeigu viena mūsų prigimties dalis ką nors daro, tai būna priešinga kitai tos prigimties daliai, bet jeigu abi tos dalys susilygina, tada veikla neatrodo nei maloni, nei nemaloni. Jeigu prigimtis būtų vienalytė, tada ta pati veikla visuomet būtų maloniausia. Aristotelis
Valdo aistras ne tas, kuris visai jų atsisako, bet tas, kuris jomis naudojasi kaip laivu arba žirgu, tai yra nukreipia jas ten, kur reikia ir naudinga. Aristotelis
Veiksmas yra gyva teorijos ir praktikos vienovė. Aristotelis
Viltis tai tik svajonė. Aristotelis
Visi saldžialiežuviai – palaižūnai. Aristotelis
Visiškai aišku, kad iš gyvenimiškai naudingų dalykų pirmiausia reikia mokytis tų, kurie iš tikrųjų būtini, o ne visų be išimties. Aristotelis
Viską, ką darome, darome galvodami apie kažką kitą. Aristotelis
Viską, ką tenka išmokti daryti, mes išmokstame darydami. Aristotelis