ARISTOTELIS

Aristotelis (gr. Αριστοτέλης = Aristotelēs, 384 m. pr. m. e. Stageira, Graikija – 322 m. pr. m. e. Euboja, Graikija) – graikų filosofas, tyrinėtojas. Kartu su Sokratu ir Platonu yra laikomas įtakingiausiu mąstytoju Vakarų filosofijos istorijoje nepaisant to, kad dauguma jo spekulacijų vėliau buvo paneigta vėlesnių mokslininkų bei filosofų.

---

Dori veiksmai yra savaime malonūs. Kiekvienas iš jų yra ne tik malonus, bet ir vertingas, gražus, jeigu tik kilnus žmogus apie juos teisingai sprendžia. Aristotelis

Kiekvienas žmogus pirmiausia turi imtis jam įmanomų ir priderančių darbų. Aristotelis

Pradžia – daugiau nei pusė viso darbo. Aristotelis

Tas, kuris nesidžiaugia kilniais darbais, negali būti laikomas dorybingu. Aristotelis

Verčiau tobulai padaryti dalelę darbo, negu prastai dešimteriopai daugiau. Aristotelis

Aukščiausiomis dorybėmis reikia laikyti tas, kurios labiausiai naudingos mūsų artimiesiems. Aristotelis

Būdo dorybės įgyjamos tik per ilgą praktiką. Aristotelis

Dorybių įgyjame nuolat kartodami teisingus ir santūrius veiksmus. Aristotelis

Išgyvenimai nėra nei dorybės, nei ydos, nes dėl išgyvenimų nevadiname žmonių nei gerais, nei blogais, o tik dėl dorybių ar ydų. Aristotelis

Narsa – dorybė, padedanti pavojų ištiktiesiems atlikti didžius darbus. Aristotelis

Ne tam mes samprotaujame, kad žinotume, kas yra dorybė, o tam, kad taptume gerais žmonėmis. Aristotelis

Savo dorumą labiau verta parodyti dorovingam žmogui. Aristotelis

Sklandžiai samprotauti apie dorybę – dar nereiškia būti dorybingam, o teisingai galvoti – dar nereiškia teisingai daryti. Aristotelis

Sunkiuose dalykuose geriau išryškėja dorumas. Aristotelis

Teisingumas – tai visos dorybės kartu. Aristotelis

Vyriškumas – dorybė, kurios skatinami žmonės pavojuje atlieka puikių darbų. Aristotelis

Dorovines savybes aikštėn iškelia ketinimai. Aristotelis

Dorovingas žmogus daug aukoja draugams, tėvynei, – net ir gyvybę. Aristotelis

Kas žygiuoja į priekį moksle, bet atsilieka dorovėje, tas labiau eina atgal negu į priekį. Aristotelis

Draugystė ir neįkainojama, ir nuostabi: mes garbstome tą, kuris myli savo draugus, ir turėti daug draugų atrodo labai gražu, o kai kas net mano, kad būti geru žmogumi ir draugu – tolygu. Aristotelis

Draugystė – reikalingiausias dalykas gyvenime, nes niekas nenorėtų gyventi be draugų, net jeigu būtų pertekęs visų kitų gėrybių. Aristotelis

Draugystė tenkinasi tuo, kas galima, nereikalaudama to, kas priklauso. Aristotelis

Juk draugystė – tai bendravimas. Ir kaip žmogus elgiasi pats su savimi, taip elgiasi ir su savo draugu. Aristotelis

Tikra draugystė yra tarp gerų ir vienodai dorų žmonių. Aristotelis

Draugai yra didžiausia iš visų išorinių gėrybių. Aristotelis

Platonas yra draugas, bet tiesa – dar didesnė draugė. Aristotelis

Visų draugas – niekieno draugas. Aristotelis

Aukščiausias gėris yra galutinis tikslas. Toks gėris yra laimė. Aristotelis

Geras elgesys nulemia žmogaus laimę. Aristotelis

Taurus žmogus vienodai elgiasi tiek laimėje, tiek nelaimėje. Aristotelis

Žmogus sutvertas laimei, ir laimė yra yra visų jo darbų tikslas. Aristotelis

Kas niekada mylėti neprisieks, tas niekada ir žodžio nesulaužys. Aristotelis

Meilė susideda iš vienos sielos dviejuose kūnuose. Aristotelis

Mylėti – reiškia norėti kitam to, ką laikai gėrybe; be to, norėti ne savo labui, o to, kurį myli, ir stengtis pagal išgales suteikti jam tą gėrybę. Aristotelis

Mylėti – tai linkėti artimui to, kas gera; ir tai iš meilės. Aristotelis

Narsiu vadinamas tas, kuris be baimės eina pasitikti gražios mirties. Aristotelis

Visi žino, kad mirtis neišvengiama, bet kadangi ji nearti, tai niekas apie ją negalvoja. Aristotelis

Žmonės darosi narsūs tais atvejais, kai dar galima apsiginti arba kai mirtis kilni. Aristotelis

Girtaujančios moterys gimdo vaikus, panašius šiuo atžvilgiu į savo motinas. Aristotelis

Moteris – tai luošas, gamtos sužalotas vyras. Aristotelis

Vergas apskritai nepasižymi gebėjimu numatyti, moteris – pasižymi, nors šiam jos gebėjimui ir nebūdingas ryžtas, vaikas – pasižymi, tačiau dar netobulai... Taigi apskritai paėmus, teisingi yra poeto žodžiai: „Moterį puošia tylėjimas“, bet tai netaikytina vyrui. Aristotelis

Kiekvieno daikto vidurį sveikas protas pripažįsta pačia geriausia sąlyga. Aristotelis

Kilnaus proto žmogus vienodas bus laimėje ir nelaimėje. Jis niekuomet nesikarščiuos, bet ir nesižemins. Nesipuikaus turėdamas pasisekimą, bet nesijaus prislėgtas, jei nesiseka. Neieškos, bet ir nevengs pavojaus, nekalbės nei apie kitus, nei apie save. Nesistengs, kad jį kas girtų, ir nenorės, kad kitus peiktų. Aristotelis

Protas yra svarbiausioji žmogaus dalis, ir tie žmogaus veiksmai yra savanoriški ir žmogui tinkami, kurie atliekami remiantis teisingu proto sprendimu. Be abejo, tai sudaro, arba pirmiausia tai sudaro, tiktąjį žmogaus „aš“, ir geras žmogus tą savo „aš“ labiausiai myli. Aristotelis

Protingasis siekia ne to, kas malonu, o to, kas apsaugo nuo nemalonumų. Aristotelis

Gėris visada priklauso nuo dviejų sąlygų: nuo įvairios veiklos galutinio tikslo tinkamo iškėlimo ir nuo tinkamų priemonių tam tikslui siekti parinkimo. Aristotelis

Kiekvienas žmogus atskirai ir visi kartu, galima sakyti, turi tam tikrą tikslą, kurio siekdami, jie kažką renkasi ir kažko vengia. Aristotelis

Visų gyvių, kurie yra subrendę, nesuluošinti ir neatsiradę savaime, natūraliausia veiksena yra gimdyti kitą panašią į save būtybę, pavyzdžiui, gyvūnui – gyvūną, augalui – augalą, tam kad jie dalyvautų kiek galėdami tame, kas amžina ir dieviška; tai ir yra tas tikslas, kurio visos būtybės siekia ir į kurį nukreiptas jų įgimtas veiklumas. Aristotelis

Blogas žmogus dėl to yra blogas, kad siekia pertekliaus, o ne dėl to, kad siekia malonumų, kurie yra reikalingi. Aristotelis

Dauguma žmonių nori patirti gera, bet daryti gera jiems atrodo nenaudinga. Aristotelis

Gamta davė žmogui į rankas ginklą – intelekto moralinę jėgą, bet jis gali tą ginklą panaudoti ir piktam, todėl žmogus be dorovinių principų kartu tampa ir brutaliausia laukine būtybe, valdoma žemų lytinių bei skonio instinktų. Aristotelis

Išmanantis žmogus visada vengia to, kas per daug ir per mažai, o ieško ir pasirenka vidurį. Aristotelis

Išmintingas žmogus siekia ne to, kas malonu, bet to, kas apsaugo nuo nemalonumų. Aristotelis

Kad gyventų vienas, žmogus turi būti arba gyvulys, arba Dievas. Aristotelis

Kiekvienas žmogus turi savo supratimą apie tai, kas puiku ir malonu; čia galbūt ir glūdi didžiausias dorovinis žmogaus pranašumas, kad jis kiekvienu atskiru atveju randa tiesą, būdamas tarsi jos matas ir dėsnis. Aristotelis

Niekas taip neišsekina žmogaus, kaip ilgas nieko neveikimas. Aristotelis

Teisingas ir santūrus žmogus yra ne tas, kuris dirba teisingus ir santūrius darbus, bet tas, kuris juos dirba taip, kaip teisingi ir santūrūs žmonės. Aristotelis

Žmogaus paskirtis – protinga veikla. Aristotelis

Žmogus iš prigimties yra visuomeninė būtybė. Aristotelis

Žmogus pagal gamtą yra valstybinis gyvūnas. Aristotelis

Žmogus, pasiekęs visišką tobulumą, viršesnis už visus gyvūnus; tačiau jis žemiškesnis už juos, jeigu gyvena be įstatymų ir be teisingumo. Iš tikrųjų nėra nieko siaubingesnio už ginkluotą neteisingumą. Aristotelis

Žmogus peržengęs baimės saiką, vadinamas bailiu, nes tokiam žmogui būdinga bijoti to, ko nereikia bijoti. Aristotelis

Žmonės siekia garbės norėdami įsitikinti, kad jie patys yra jos verti. Aristotelis

Bailys yra žmogus be vilties, jis visko bijosi, o normalus – priešingai: drąsa suteikia jam pasitikėjimą ir viltį. Aristotelis

Dosniam yra būdinga duoti per daug – jis kartais sau mažiau pasilieka, negu atiduoda. Dosniam žmogui nėra lengva būti turtingam, nes jis nelinkęs imti pinigų ir taupyti. Aristotelis

Gera, kai genda, tampa ypač bloga. Aristotelis

Gera ta knyga, kurioje autorius dėsto vien tai, ko reikia, ir taip, kaip reikia. Aristotelis

Geriausiai arklį šeria šeimininko akis. Aristotelis

Girtavimas – savanoriška beprotybė. Aristotelis

Gyvenimas trumpas, bet šlovė gali būti amžina. Aristotelis

Gyvenimui reikia judesių. Aristotelis

Į didelį talentą visuomet įmaišyta beprotybės. Aristotelis

Įprotis pastebėti tik visa ko juokingumą – ryškiausias menkos dvasios požymis, nes tai, kas juokinga, esti paviršiuje. Aristotelis

Iš įpročio vienaip ar kitaip blevyzgoti išsivysto palinkimas ir į visiškai blogus poelgius. Aristotelis

Juokas slopina įtampą, nes jis yra poilsis. Aristotelis

Kad pažabotum niekšo sąžinę, jam reikia skelti antausį. Aristotelis

Kiekvienas žmogaus poelgis turi vieną ar daugiau motyvų: galimybė, prigimtis, prievarta, įprotis, argumentai, aistra, troškimai. Aristotelis

Klysti galima įvairiai, teisingai pasielgti galima tik vienu būdu, dėl to klysti lengva, o gerai elgtis sunku; lengva šauti pro šalį, sunku pataikyti į taikinį. Aristotelis

Kraštutinumai dažnai būna greta. Aristotelis

Maloniausi mums tie žodžiai, kurie suteikia kokių nors žinių. Aristotelis

Mokslo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs. Aristotelis

Muzika gali įveikti etinę sielos sritį; ir jeigu muzika turi tokių savybių, ją reikia įtraukti į jaunimo auklėjimo disciplinų sąrašą. Aristotelis

Narsuolis pasiryžta veikti ir ištveria iki galo todėl, kad tas veiksmas yra kilnus, arba todėl, kad jo neatlikti būtų gėdinga. Aristotelis

Neabejotinai teisinga tai, kas savo ruožtu yra teisingų padarinių priežastis. Aristotelis

Nekelia abejonių, kad iš naudingų dalykų pirmiausia reikia mokyti tų, kurie iš tikrųjų būtini, o ne visų be išimties. Aristotelis

Ne malonumas, o skausmo nebuvimas rūpi išminčiui. Aristotelis

Nemokša stebisi, kad daiktų esama tokių, kokie jie yra, ir toks stebėjimasis yra žinojimo pradžia; išminčius, atvirkščiai, stebėtųsi, jeigu daiktai būtų ne tokie, kokius jis juos atpažįsta. Aristotelis

Niekas šauniau už narsuolį neištveria baisybių. Aristotelis

Nors mes ir mirtingi, neturime paklusti laikiniems dalykams, bet kiek įmanoma turime kilti iki nemirtingumo ir gyventi vedami to, kas mumyse yra geriausia. Aristotelis

Nusikaltimui reikia vien preteksto. Aristotelis

Pati didžiausia kvailystė – aukoti savo sveikatą, nesvarbu dėl ko:dėl turtų, karjeros, išsilavinimo, šlovės. Greičiau priešingai – sveikatai nieko nereikia gailėti. Aristotelis

Pernelyg prašmatnus stilius užtemdo ir charakterius, ir mintis. Aristotelis

Poezija yra filosofiškesnė ir rimtesnė už istoriją: poezija daugiau kalba apskritai, o istorija konkrečiai. Aristotelis

Savo paties gerovė yra beveik neįmanoma be gero ūkio ir valstybės tvarkymo. Aristotelis

Tas, kuris nemoka atgailauti, yra nebepataisomas. Aristotelis

Tas pats daiktas ne visą laiką būna malonus, nes mūsų prigimtis nėra vienalytė – joje yra dar ir kažkas kita; dėl to mes esame pasmerkti išnykti. Todėl jeigu viena mūsų prigimties dalis ką nors daro, tai būna priešinga kitai tos prigimties daliai, bet jeigu abi tos dalys susilygina, tada veikla neatrodo nei maloni, nei nemaloni. Jeigu prigimtis būtų vienalytė, tada ta pati veikla visuomet būtų maloniausia. Aristotelis

Valdo aistras ne tas, kuris visai jų atsisako, bet tas, kuris jomis naudojasi kaip laivu arba žirgu, tai yra nukreipia jas ten, kur reikia ir naudinga. Aristotelis

Veiksmas yra gyva teorijos ir praktikos vienovė. Aristotelis

Viltis tai tik svajonė. Aristotelis

Visi saldžialiežuviai – palaižūnai. Aristotelis

Visiškai aišku, kad iš gyvenimiškai naudingų dalykų pirmiausia reikia mokytis tų, kurie iš tikrųjų būtini, o ne visų be išimties. Aristotelis

Viską, ką darome, darome galvodami apie kažką kitą. Aristotelis

Viską, ką tenka išmokti daryti, mes išmokstame darydami. Aristotelis