MIKALOJUS KONSTANTINAS ČIURLIONIS

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875 m. rugsėjo 22 d. Varėnoje (šiuo metu Senoji Varėna) – 1911 m. balandžio 10 d. Pustelnike, netoli Varšuvos, palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse) – lietuvių kompozitorius, dailininkas, chorvedys, kultūros veikėjas.

Meilė - tai saulėtekis, vidurdienis, ilgas ir kaitrus, ir vakaras, stebuklingas ir tylus, o ją pagimdė ilgesys. M.K.Čiurlionis

Meilė - tai akimirka, švystelėjanti visų saulių ir žvaigždžių visatos spindesiu. M.K.Čiurlionis

Meilė - tai stiprūs ir balti sparnai. M.K.Čiurlionis

Meilė - tai vieškelis į saulę, grįstas aštriais deimantais, kuriuo turi eiti basas. M.K.Čiurlionis

Aš visuomet trokštu, kad būtum žmogus toks, kaip kad aš suprantu, t. y. žmogus, kuris viską jaučia, supranta ir siekia tiesos, gėrio ir grožio. M.K.Čiurlionis

Kad būtum žmogus, argi būtinai reikia turėti ant kaktos prilipdytą ženklą, t. y. būti kurpium, inžinierium, kunigu ar muziku? M.K.Čiurlionis

Kaip tai nuostabu būti reikalingam žmonėms ir jausti šviesą savo delnuose. M.K.Čiurlionis

Kuo plačiau sparnus išskleis, kuo didesnį ratą apsuks, tuo bus laimingesnis žmogus. M.K.Čiurlionis

Nėra žmogaus, kuris gilindamasis į save, sulauktų linksmų rezultatų. M.K.Čiurlionis

Piktas žmogus man atrodo nenormalus ir ne kartą pasirodo kaip labai idomus fenomenas, tartum būtų klaidingos idėjos supainiotas. M.K.Čiurlionis

Žmogui vienui vienam būna tvanku, ankšta ir tamsu. Žmogaus siela neturi spranų primygti nuosavam „ aš”. Sunku jai tada, bet kuo plačiau sparnus išskės, kuo didesnį ratą apsuks, tuo bus lengviau, tuo laimingesnis bus žmogus. M.K.Čiurlionis

Bet reikia turėti šviesos su savimi, iš savęs, kad šviestum tamsybėse visiems ant kelio stovintiems, kad jie išvydę patys rastų šviesos savyje ir eitų savo keliu, kad nestovėtų tamsybėse. M.K.Čiurlionis

Dailininko pareiga išreikšti paveikslu tai, ką jis nori, o žiūrovo pareiga jį suprasti. M.K.Čiurlionis

Iš bičiulio viskas priimama – tiek pagyrimai, tiek priekaištai. M.K.Čiurlionis

Iš visų gailesčių didžiausias yra gailėjimasis paties savęs. M.K.Čiurlionis

Joks kritikas nepasakys man to, ką aš pats sau galiu pasakyti. M.K.Čiurlionis

Kaip tai nuostabu būti reikalingam žmonėms ir jausti šviesą savo delnuose. M.K.Čiurlionis

Keliauti su kuo nors – tai gyventi su juo vieną gyvenimą.Kad taip galima būtų gyventi visada plačiai atsimerkus viskam, kas gražu, ir nepabusti, negrįžti į save. Nebent tik kelionė iš dalies daro tokį gyvenimą. M.K.Čiurlionis

Kompozitorius kūrimo valandą turi turėti tik vieną mintį ir vieną troškimą. Jei nori parašyti gerą sonatą – paskęsk joje. M.K.Čiurlionis

Laikas – tai labai svarbi poema, tik man orkestro grojama. Kažkas man trukdo klausyti – nieko negirdžiu. O gaila, kompozicija eina vis toliau, galbūt netrukus pasibaigs. Tai, ko neišgirdai, – pražus. Ta kompozicija – tai gyvenimas, ir ji tik vieną kartą būna grojama. M.K.Čiurlionis

Mokėjimas – tai geriausias diplomas. M.K.Čiurlionis

Mūsų kredo – tai mūsų seniausios dainos ir mūsų ateities muzika. Tos dainos – tai tartum brangaus marmuro uolos, ir laukia jos tik genijaus, kur mokės iš jų pasigaminti nemirštančius veikalus. M.K.Čiurlionis

Muzika – tai Dievo pasiuntinys, atsiųstas judinti švelniausias ir geriausias mūsų sielos stygas, raminti širdis, suvargusias gyvenimo rūpesčiuose, guiti iš jų melus, nedorybes, pavydus, neapykantas. M.K.Čiurlionis

Ne tiktai tie, kurie turi milijonus, ir ne tiktai tie, kurie milžinais vadinami, daro gera kitiems. M.K.Čiurlionis

Senbernystė – baisus dalykas. Tiesiog gėdingas, kvailas, banalus, niekais paverstas gyvenimas. Jei savo visuomenei nori būti kilniu ir naudingu žmogumi, tai pirmiausia vesk (žinoma, ne tučtuojau). M.K.Čiurlionis

Silpnybė – tai niekšybė. M.K.Čiurlionis

Vienatvė yra mano didysis mokytojas ir bičiulis. M.K.Čiurlionis

Žvalgykis nuo aukštų bokštų, tai kelią pajusi. M.K.Čiurlionis