JOHAN V.FON GĖTĖ

Johanas Volfgangas fon Gėtė (vok. Johann Wolfgang von Goethe; 1749 m. rugpjūčio 28 d. Laisvajame Frankfurto mieste (dab. Frankfurtas prie Maino), Šventoji Romos Imperija – 1832 m. kovo 22 d. Veimare, Saksonijos–Veimaro–Eizenacho hercogystė) – vokiečių literatūros klasikas, humanistas, politikas, mokslininkas ir filosofas. Vienas svarbiausių vokiečių švietimo epochos rašytojų.

---

Jei mes atvira širdimi priimtume gėrį, lengviau pakeltume ir blogį. J.V.Gėtė

Kas nori atsisakyti blogio, tas visuomet žino, ko nori; o tas, kas geidžia daugiau, negu turi, yra aklas abiem akimis. J.V.Gėtė

Kuo daugiau žmogus turi blogio, tuo labiau jį turime mylėti. J.V.Gėtė

Charakteris – energingas siekimas užsibrėžtų tikslų. J.V.Gėtė

Jei dideliuose ir mažuose dalykuose nuosekliai realizuoji tai, ką jautiesi sugebantis, vadinasi, turi tvirtą charakterį. J.V.Gėtė

Niekas kitas taip neatskleidžia žmonių charakterių, kaip tai, iš ko jie juokiasi. J.V.Gėtė

Žmogaus gyvenimo istorija sudaro jo charakterį. J.V.Gėtė

Bet kuri neprincipinga veikla galiausiai bankrutuoja. J.V.Gėtė

Geras pavyzdys ir sunkų darbą daro lengvą. J.V.Gėtė

Kaip galima save pažinti? Ne stebėjimu, tiktai veikla. Pamėgink atlikti savo pareigą, ir sužinosi, ką turi savyje. J.V.Gėtė

Kas brangina savo darbą, turi mokėti jį ginti, kitaip jis nevertas ko nors imtis. J.V.Gėtė

Kas laikosi taisyklės darbą tikrinti mintimi, o mintį darbu... tas negali klysti, o jeigu ir suklysta, tai greitai randa teisingą kelią. J.V.Gėtė

Kiekvienas kenčia, kai dirba tik sau. Dirbdamas kitų labui, žmogus dalijasi su jais ir savo džiaugsmu. J.V.Gėtė

Laimingas tas, kuris džiaugsmingai dirba ir džiaugiasi darbais, kuriuos padarė. J.V.Gėtė

Nereikia pernelyg iškilmingai pradėti jokio darbo: iškilmės dera tik darbą pabaigus. J.V.Gėtė

Norėti nepakanka, reikia veikti. J.V.Gėtė

Tikėk, tik to dvasia pajunta malonumą, / Kas nusipelnė jo per darbą ir kantrumą. J.V.Gėtė

Geriausias būdas išlaikyti draugystę – dalytis mintimis apie savo darbus. Žmones labiausiai suartina veikla. J.V.Gėtė

Svarbiausias tikros, aktyvios, vaisingos draugystės reikalavimas – eiti su draugu vienodu žingsniu, kad draugas pritartų mano tikslams, o aš – jo. J.V.Gėtė

Tikra aktyvi draugystė – tai savitarpio parama. Mano draugas pritaria mano sumanymams, o aš pritariu jo, mes kartu einame į priekį, nors mūsų mintys ir būtų skirtingos. J.V.Gėtė

Didelį džiaugsmą galima iškovoti tik dideliu darbu. J.V.Gėtė

Didžiausias mąstančio žmogaus džiaugsmas – ištirto dalyko pažinimas ir tylus neištirto garbinimas. J.V.Gėtė

Džiaugsmas ir skausmas, mintis nerami, / Audrina protą kančia maloni. / Žavesį keičia sunkus liūdesys, – / Jeigu tu myli, laimingas esi. J.V.Gėtė

Nėra pasaulyje didesnio, tikresnio džiaugsmo, kaip matyti prieš save didelę sielą. J.V.Gėtė

Tik tas patiria džiaugsmą, kas gali padėti savo artimui. J.V.Gėtė

Gamta apsupa žmogų tamsa ir verčia jį amžinai veržtis į šviesą. J.V.Gėtė

Gamta juokauti nemėgsta, ji visada teisinga, visada rimta, visada griežta: ji visuomet teisi. Klysta ir apsirinka tik žmonės. J.V.Gėtė

Gamta tarsi nori, kad viena lytis kitoje ieškotų gėrio ir grožio. J.V.Gėtė

Gamta – vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas. J.V.Gėtė

Gamtos karūna yra meilė. Ji kuria skirtumus tarp visų būtybių, tarsi norėdama viską į save sugerti; ji viską išskiria, kad vėl viską sujungtų. Keli lašeliai iš meilės taurės atlygina visą kupiną kančių ir rūpesčių gyvenimą. J.V.Gėtė

Gamtos vainikas – Meilė. J.V.Gėtė

Mus supanti didingoji gamta sugeba sukelti didingų minčių ir poelgių. J.V.Gėtė

Genijus – tai įgimtas stropumas. J.V.Gėtė

Vidutinybei nėra didesnės paguodos negu tai, kad ir genijus neišvengs mirties. J.V.Gėtė

Vienintelis dalykas, kurio reikalaujama iš genijaus, – tai Meilė tiesai. J.V.Gėtė

Dykaduoniškas gyvenimas – tai priešlaikinė senatvė. J.V.Gėtė

Išorinį padorumą visada sąlygoja vidinis gyvenimas. J.V.Gėtė

Reikia mylėti, neapkęsti, kovoti, tikėtis – tai gali padaryti gyvenimą kartų, tačiau be šito visas gyvenimas – niekai. J.V.Gėtė

Tas, kuris gyvenimu žaidžia, visuomet pralaimi, o kuris nemoka sau įsakyti, tuoj pat tampa vergu. J.V.Gėtė

Tik tas gyvenimo ir laisvės vertas, / Kuris kasdien dėl jų į kovą stos. J.V.Gėtė

Žmogus gyvena tikrą gyvenimą, jeigu laimingas kitų laime. J.V.Gėtė

Žvelk gyveniman, jis moko už knygas labiau. J.V.Gėtė

Esama hipotezių, kur protas ir vaizduotė pavaduoja idėją. J.V.Gėtė

Hipotezės reikalingos lygiai kaip ir bandymų bei stebėjimų duomenys, kad koks nors mokslas pajudėtų iš vietos ir sparčiau plėtotųsi. J.V.Gėtė

Hipotezės – tai pastoliai, įrengiami prie statinio ir nuimami pastatą užbaigus; pastolių darbininkui nederėtų laikyti pastatu, nors jie jam ir reikalingi. J.V.Gėtė

Galima pripažinti idėją esant naudingą, bet nemokėti ja naudotis. J.V.Gėtė

Kai idėjos susiduria su charakteriu, atsiranda reiškinių, kurie stulbina pasaulį tūkstantmečius. J.V.Gėtė

Kiekvienas, kuris nutolsta nuo idėjų, galų gale gyvena tik vienais pojūčiais. J.V.Gėtė

Ore sklandanti ir laiko reikalaujama idėja gali kilti savarankiškai iškart šimtinėje galvų. J.V.Gėtė

Yda nuo senų laikų siejama su menkyste. J.V.Gėtė

Jaunystės ydų nereikia pasilaikyti senatvei, nes senatvė turi savo trūkumų. J.V.Gėtė

Jeigu matote žmones tokius, kokie jie yra, su visais jų trūkumais ir ydomis, niekada nepadarysite jų geresnių. Bet jeigu elgiatės su jais kaip su idealiais žmonėmis, pakeliate juos į aukštumą, kurioje norite juos matyti. J.V.Gėtė

Jaunystė – tai liga, kuri greitai praeina. J.V.Gėtė

Kol mes jauni, naudingi būna ir paklydimai, tik neverta jų tampyti su savimi iki pat senatvės. J.V.Gėtė

Nedidelis menas pasenti, menas – įveikti senatvę. J.V.Gėtė

Senatvėje reikia dirbti daugiau negu jaunystėje. J.V.Gėtė

Didelė klaida rodytis didesniu, negu tu esi iš tikrųjų, ir vertinti save mažiau, negu vertas. J.V.Gėtė

Ir klaida būna naudinga, kol esame jauni; kad tik nesinešiotume jos iki senatvės. J.V.Gėtė

Kai žmogus klysta, pastebėti gali visi; kai jis meluoja, pastebi ne kiekvienas. J.V.Gėtė

Klaida santykiauja su tiesa kaip miegas su pabudimu. Busdamas iš klaidos, žmogus su nauja jėga krypsta į tiesą. J.V.Gėtė

Klaidą aptikti kur kas lengviau negu tiesą. Klaida plyti paviršiuje, ir ją pastebi iš karto, o tiesa slypi giliai, ir ne kiekvienas gali ją atrasti. J.V.Gėtė

Mes geriau suvokiame savo elgesio negu mąstymo klaidas. J.V.Gėtė

Gabenk geras knygas į namus, nes jų jėga lemtingai veikia vaikus ir vaikų vaikus. J.V.Gėtė

Kai kurios knygos parašytos ne pamokymui, o dėl to, kad skaitantieji suprastų, kad autorius šį tą žino. J.V.Gėtė

Pernelyg daug skaitoma vidutinių knygų: prie jų gaištamas laikas. Iš tiesų reikėtų skaityti tik tai, kas stebina. J.V.Gėtė

Iš visų vagių patys blogiausi kvailiai: jie grobia iš mūsų laiką ir nuotaiką. J.V.Gėtė

Jeigu protingas žmogus padaro kvailystę, tai jau, žinoma, nemažą. J.V.Gėtė

Kur kvailystė – pavyzdys, ten protas – beprotybė. J.V.Gėtė

Kvaila vertinti kitus pagal save. J.V.Gėtė

Kvailiai ir išminčiai vienodai nepavojingi. Pavojingi pusiau kvailiai ir pusiau išminčiai. J.V.Gėtė

Nėra nieko pavojingesnio už kvailį, bandantį pavaizduoti protingą. J.V.Gėtė

Nėra tokios kvailystės, kurios nepajėgtų ištaisyti protas, ir nėra tokios išminties, kurios nepajėgtų sugadinti kvailystė. J.V.Gėtė

Paprasčiausias būdas tapti kvailiu – remtis sistema. J.V.Gėtė

Kvailiausia iš visų kvailybių yra tada, kai jaunos geros galvos įsivaizduoja netenkančios savo originalumo, jei pripažįsta tai, kas jau kitų buvo pripažinta. J.V.Gėtė

Kas trumpina man laiką? Darbas. O kas jį neapsakomai ilgina? Tinginystė. J.V.Gėtė

Laiko praradimas tuo skaudesnis, kuo žmogus išmaningesnis. J.V.Gėtė

Visuomet laiko gali pakakti, jei juo tinkamai naudosies. J.V.Gėtė

Išties gyvena tas, kuris moka džiaugtis kito laime. J.V.Gėtė

Laimingas, kas gryna širdim gerbia protėvius. J.V.Gėtė

Mūsų laimė – mūsų pačių širdyse. J.V.Gėtė

Nedidelio sklypelio žmogui tereikia, kad jis būtų ant žemės laimingas, o dar mažesnio – ilsėtis joje. J.V.Gėtė

Patys laimingiausi yra tie, kurie kaip vaikai gyvena šia diena. J.V.Gėtė

Tik tas iš tikrųjų laimingas ir didis, kuriam nereikia nei paklusti, nei įsakinėti, kad pasirodytų kažkuo esąs. J.V.Gėtė

Būti su mylimąja niekada neprailgsta. J.V.Gėtė

Jei žmogus nesugeba mylėti, privalo išmokti meilikauti. J.V.Gėtė

Mylėti ir būti mylimam – didžiausia laimė pasaulyje. J.V.Gėtė

Mokomės iš tų, kuriuos mylime. J.V.Gėtė

Pirmoji nesugadintos jaunystės meilė visada linksta į didingumą. J.V.Gėtė

Žmonės, kad ir kokių jie turi trūkumų, labiau už viską verti meilės. J.V.Gėtė

Diletantas žiūri į meną kaip niekdarys – į amatą. J.V.Gėtė

Į vertingiausius meno kūrinius, matyt, dera kartkarčiais iš naujo pasigilinti, nes jų gelmės neišmatuojamos. J.V.Gėtė

Tobulas meno kūrinys – tai kūrinys žmogaus dvasios ir todėl gamtos kūrinys. J.V.Gėtė

Drąsios mintys primena priekinių šaškių vaidmenį lošiant: jos atsitraukia, bet užtikrina pergalę. J.V.Gėtė

Yra žmonių, kurie niekada neklysta todėl, kad jų niekada nevargina jokios protingos mintys. J.V.Gėtė

Vertingiausios mintys, geriausi jų išraiškos būdai man ateina į galvą, kai vaikštau. J.V.Gėtė

Ar mirties bijosi, ar nebijosi – ji neišvengiamai ateis. J.V.Gėtė

Gamta sukūrė mirtį, kad turėtų daug gyvybės. J.V.Gėtė

Gyventi be naudos - prieš laiką mirti. J.V.Gėtė

Mokytojas, sugebantis įkvėpti mokinius nors vienam geram poelgiui, nors vienam puikiam eilėraščiui, padaro daugiau nei tas, kuris mūsų atmintį užpildo daugybe pagal pavadinimą ir formą suklasifikuotų dalykų. J.V.Gėtė

Tie, iš kurių mes mokomės, teisingai vadinami mūsų mokytojais, bet ne kiekvienas, kuris mus moko, vertas šio vardo. J.V.Gėtė

Tikras mokinys mokosi suvokti nežinomus dalykus per žinomus ir tuo priartėja prie mokytojo. J.V.Gėtė

Atlikdamas savo pareigą, žmogus su meile žiūri į tai, kam jis pats save priverčia. J.V.Gėtė

Gyvenimas – tai pareiga, nors jis ir būtų viena akimirka. J.V.Gėtė

Įvykdyta pareiga beveik visada atrodo ne visai įvykdyta, nes niekuomet neįmanoma pasitenkinti. J.V.Gėtė

Pareiga – tai Meilė tam, ką pats sau įsakai. J.V.Gėtė

Patirtis – tai amžina gyvenimo mokykla. J.V.Gėtė

Supratimas yra patirties išdava, idėja – jos vaisius: pirmajam reikia proto, antrajam – išminties. J.V.Gėtė

Tik patirtis mus moko vertinti gyvenimo gėrybes. J.V.Gėtė

Apskritai pasaulis juda į priekį, tačiau jaunimui kaskart tenka pradėti iš naujo. J.V.Gėtė

Kas nemato pasaulyje draugų, tas nevertas, kad pasaulis sužinotų apie jį. J.V.Gėtė

Linksmam visas pasaulis atrodo linksmas. J.V.Gėtė

Tegul kiekvienas išsišluoja prie savo durų, ir visame pasaulyje bus švaru. J.V.Gėtė

Aš vertinu visokius trumpus posakius, ypač, kai jie skatina mane įsižiūrėti į antitezes ir derinti jas. J.V.Gėtė

Įvairių pamokomų istorijų ir posakių rinkinys – didžiausias turtas. J.V.Gėtė

Kiekvieną dieną reikia pasiklausyti nors vienos dainelės, pažiūrėti gražų paveikslą ir, jeigu galima, perskaityti bent vieną išmintingą posakį. J.V.Gėtė

Kai du ginčijasi, kaltesnis tas, kuris protingesnis. J.V.Gėtė

Kas protu negali aprėpti trijų tūkstančių metų, gyvena tik šia diena. J.V.Gėtė

Nori gauti protingą atsakymą, klausk protingai. J.V.Gėtė

Protas ir sąžinė negali prarasti savo teisių. Jiems galima primeluoti, bet apgauti jų nepavyks. J.V.Gėtė

Protingi žmonės – geriausia enciklopedija. J.V.Gėtė

Sveikas praktinių tikslų siekiantis protas – tobuliausias protas pasaulyje. J.V.Gėtė

Ieškoti šlovės negalima. Visoks jos vaikymasis tuščias. J.V.Gėtė

Poelgiai yra viskas, šlovė – niekas. J.V.Gėtė

Žygdarbis turi prasmę, šlovė – ne. J.V.Gėtė

Kiekviename menininke slypi drąsos daigas, be kurio neįmanomas joks talentas. J.V.Gėtė

Talentai subręsta vienumoje, o charakteris – visuomenėje. J.V.Gėtė

Talentas bręsta tyloje, charakteris grūdinasi gyvenimo audrose. J.V.Gėtė

Daugelis ir ginčija tiesą tik todėl, kad ją pripažinę pražūtų. J.V.Gėtė

Išmintinga tik tiesa. J.V.Gėtė

Kas stoja prieš išmintingas tiesas, įpučia jų ugnį, kibirkštys plačiai išsisklaido ir įžiebia šviesą. J.V.Gėtė

Klystantysis audringumu pakeičia jėgos ir tiesos stygių. J.V.Gėtė

Lengviau atskleisti paklydimą negu surasti tiesą; paklydimas yra paviršiuje, tiesa - gilumoje. J.V.Gėtė

Naujai tiesai žalingiausios senos klaidos. J.V.Gėtė

Paikiausiai klysta tas, kuris mano prarandąs originalumą, pripažindamas kitų jau pripažintą tiesą. J.V.Gėtė

Sakoma, kad tarp dviejų priešingų nuomonių glūdi tiesa, – Jokiu būdu! Tarp jų glūdi problema! J.V.Gėtė

Tiesą dera be paliovos kartoti, nes paklydimai mums nuolatos primenami. J.V.Gėtė

Aklas tikėjimas – išminties kapai. J.V.Gėtė

Stebuklas – kūdikis tikėjimo. J.V.Gėtė

Žmogus savo tikėjimu ir drąsa nugali net pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis, bet vos tik pasiduos pačiai menkiausiai abejonei, tuoj žus. J.V.Gėtė

Laikydami priemones tikslu, žmonės nusivilia savimi ir kitais, todėl iš visos jų veiklos nieko neišeina arba išeina priešingai, negu jie siekia. J.V.Gėtė

Kilnūs tikslai, nors ir nepasiekiami, mums brangesni už žemus tikslus, nors ir pasiektus. J.V.Gėtė

Tvirta, sąmoninga, tikra valia pirmiausia susijusi su įsitikinimu, kad tikslas bus pasiektas. J.V.Gėtė

Galėtų gimti gerai išauklėti vaikai, jeigu mes, tėvai, būtume gerai išauklėti. J.V.Gėtė

Priešingai nei suaugusiems, vaikams nereikia savęs apgaudinėti. J.V.Gėtė

Tvarkingumas sužadina vaikams džiugų sąmoningumą. J.V.Gėtė

Jei nori, kad tavo pamokslai turėtų poveikį tavo mokiniams, įspėk juos apie nereikalingas žinias ir klaidingas taisykles, todėl, kad atsiriboti nuo nereikalingo taip pat sunku kaip ir keisti netikusią kryptį. J.V.Gėtė

Neužtenka žinoti, reikia panaudoti žinias, neužtenka norėti, reikia veikti. J.V.Gėtė

Tik žinodami mažai, žinome viską, drauge su žiniomis daugėja abejonių. J.V.Gėtė

Žmogui nepakanka kaupti žinias, reikia mokėti iš jų gauti palūkanas. J.V.Gėtė

Atsisakydamas žmogus daug tuščiažodžiauja, nes siūlantysis girdi tik „ne“. J.V.Gėtė

Būti žmogum – reiškia būti kovotoju. J.V.Gėtė

Didžiausias žmogaus nuopelnas yra, žinoma, tai, kad jis kuo daugiau apvaldo aplinkybes ir kuo mažiau leidžia joms lemti save. J.V.Gėtė

Ir didis žmogus – viso labo tik žmogus. J.V.Gėtė

Jei žmogus tikisi pateisinti visus žmonių lūkesčius, tikriausiai pervertina savo galimybes. J.V.Gėtė

Jeigu žmogus imsis tyrinėti savo organizmą arba moralinę būseną, tai būtinai suras ligą. J.V.Gėtė

Kiekvienam žmogui duota užtektinai jėgų įvykdyti tai, kuo jis yra įsitikinęs. J.V.Gėtė

Kiekvienas žmogus turi savo misiją, į kurią yra pašauktas. J.V.Gėtė

Nebūtina visuomet būti didvyriu, bet privalu visuomet išlikti žmogumi. J.V.Gėtė

Negera žmogui likti vienam, ypač dirbti atsiskyrusiam; norinčiam ko nors pasiekti žmogui reikia dėmesio ir moralinės paramos. J.V.Gėtė

Nelaimingas žmogus, kuris nedaro to, ką gali, o imasi to, ko neišmano. J.V.Gėtė

Nerasi tokio žmogaus, iš kurio išminčius negalėtų dar ko nors pasimokyti. J.V.Gėtė

Ribotas garbingas žmogus dažnai kiaurai mato subtiliausių verteivų suktybes. J.V.Gėtė

Susitikę mums skolingą žmogų, tuojau prisimename, koks jis turi būti dėkingas. O kaip dažnai sutinkame žmonių, kuriems turėtume dėkoti, bet apie tai nė nepagalvojame. J.V.Gėtė

Tik žmonėse žmogus gali pažinti save. J.V.Gėtė

Vien tik per kovą nuolatinę žmogus atranda savo aš. J.V.Gėtė

Visas žmogaus nuodėmes atperka jo žmogiškumas. J.V.Gėtė

Žmogui viskas atrodo menka. Tai dėl to, kad jis pats menkas. J.V.Gėtė

Žmogus negali gyventi atsiskyręs, jam reikia bendrauti. J.V.Gėtė

Žmogus negali nei protestuoti, nei apsiginti nuo kritikos. Jis privalo gyventi nepaisydamas kritikos, ir ilgainiui ją įveiks. J.V.Gėtė

Žmogus pažįsta pats save tik tiek, kiek jis pažįsta pasaulį. J.V.Gėtė

Žmogus per klystkelius suranda tikrą kelią. J.V.Gėtė

Žmogus privalo kuo nors būti, tuomet galės ką nors atlikti. J.V.Gėtė

Žmogus tol klysta, kol gyvena žemėje; bet doras žmogus ir miglotuose siekiuose visada nujaus teisingą kelią, – jį parodo sąžinė. J.V.Gėtė

Žmogus turi tikėti, kad nesuprantamus dalykus galima suprasti: kitaip nemąstytų apie juos. J.V.Gėtė

Žmogų suformuoja ne tik įgimtos savybės, bet ir įgytos. J.V.Gėtė

Žmonėms būdinga juodinti visa, ko jie jaučiasi nesugebą padaryti. J.V.Gėtė

Žmonės, kenčiantys dėl trūkumų, ypač dvasios sferoje, dažniausiai apie save sudaro perdėtą nuomonę. Šitaip, atrodo, geradarė gamta visiems, ką ji nuskriaudė savo aukščiausiomis dovanomis, pasiunčia puikybę kaip papildomą resursą, išlyginantį trūkumus. J.V.Gėtė

Atsargumas paprastas, o atgaila labai sudėtinga. J.V.Gėtė

Bailys grasina būdamas saugus. J.V.Gėtė

Baimė užkrečiama taip pat kaip sloga ir kiekvienąsyk daro iš vienaskaitos daugiskaitą. J.V.Gėtė

Bausti nesugebantis teisėjas galų gale tampa nusikaltėlio bendrininku. J.V.Gėtė

Dosnumas, ypač lydimas nuolankumo, visada užkariauja širdis. J.V.Gėtė

Duok saulę žmogui, jis ilgėsis ledo. J.V.Gėtė

Elgdamiesi su artimaisiais taip, kaip jie to nusipelno, darome juos tik blogesnius, o elgdamiesi taip, tarsi jie geresni nei yra iš tikrųjų, priverčiame juos tapti geresniais. J.V.Gėtė

Elgesys – tai veidrodis, kuris parodo visų veidus. J.V.Gėtė

Geriausia, ką mums duoda istorija,– tai jos skatinamas entuziazmas. J.V.Gėtė

Grožis – svečias, laukiamas visų. J.V.Gėtė

Į dovanojantį malonu žiūrėti taip pat, kaip į pačią dovaną. J.V.Gėtė

Įkvėpimas ne silkė, kurios galima prisūdyti daugeliui metų. J.V.Gėtė

Ilgai svarstantis ne visada randa geriausią sprendimą. J.V.Gėtė

Ir nėr kūrybai pabaigos, kas buvo polėkiu, lai būna ugnimi, besisukančiu kūnu, atokvėpiu gi - niekados. J.V.Gėtė

Iš vyro pasirinktos nuotakos lengva spręsti, koks jis ir ar žino savo vertę. J.V.Gėtė

Išradinėti pačiam puiku, bet žinoti ir vertinti tai, kas atrasta kitų,- argi tai mažiau negu kurti? J.V.Gėtė

Įtartinomis aplinkybėmis turi veikti ir talkinti tas, kuris aiškiau mato. J.V.Gėtė

Jauni poetai pila daug vandens į savo rašalą. J.V.Gėtė

Jausmai neapgauna; apgauna jais remiantis susidaryta nuomonė. J.V.Gėtė

Jeigu mes norime ką nors sukurti, mes turime kuo nors būti. J.V.Gėtė

Juokingiausias įprotis – patikti visiems. J.V.Gėtė

Kai ginčydamasis su priešininku pasijusi silpnesnis, sustok, nes toliau kalbėsi vis kvailiau. J.V.Gėtė

Kai neturime savęs, tada mums visko trūksta. J.V.Gėtė

Kaip pažinti save? Anaiptol ne stebėjimu, o tik veiksmais. Pabandyk atlikti savo priedermę, ir tuoj pat save pažinsi. J.V.Gėtė

Kalbėk įtikinamai, o žodžiai klausytojus veiks savaime. J.V.Gėtė

Kas nėra per daug geros nuomonės apie save, tas geresnis, negu jis pats mano. J.V.Gėtė

Kiekvienas girdi tik tai, ką supranta. J.V.Gėtė

Kilnumas visiems patinka, ypač jeigu jį lydi kuklumas. J.V.Gėtė

Ko jūs nesuprantate, tas jums nepriklauso. J.V.Gėtė

Liaudį galima engti, bet sugniuždyti jos neįmanoma. J.V.Gėtė

Materiją mato prieš save kiekvienas; turinį randa tik tas, kuris su juo turi reikalo; o forma daugumai paslaptis. J.V.Gėtė

Mes turime išsiugdyti taktiškumo jausmą, kitaip, pelnę žmonių palankumą, galime jį greitai prarasti. Brangiai moka žmogus už šią pamoką gyvenime ir, nelaimei, negali išgelbėti palikuonių nuo tokių didelių išlaidų. J.V.Gėtė

Mylimosios paveikslas negali pasenti, nes kiekviena akimirka – jo gimimo valanda. J.V.Gėtė

Mums reikia menininko net didžiausios laimės ir didžiausios nelaimės akimirkomis. J.V.Gėtė

Mus vilioja aukštuma, bet ne laiptai į ją: žvelgdami į viršūnę mes norėtume eiti į ją lyguma. J.V.Gėtė

Neapykanta – aktyvus nepasitenkinimo jausmas, pavydas – pasyvus. Nėra ko stebėtis, kad pavydas veikiai virsta neapykanta. J.V.Gėtė

Neapykanta šališka, bet meilė dar šališkesnė. J.V.Gėtė

Nedėkingumas - visuomet silpnumo išraiška; aš niekuomet nemačiau, kad stiprios dvasios žmogus būtų nedėkingas. J.V.Gėtė

Nedera savęs pervertinti, bet nedera ir žemintis. J.V.Gėtė

Nemeluota didybė niekuomet nepaiso savo šešėlio. J.V.Gėtė

Nenorėčiau būti panašus į tuos, kurie dienas leidžia skųsdamiesi galvos skausmu, o naktis – maukdami vyną, sukeliantį tą skausmą. J.V.Gėtė

Nepripažįstantysis idealo netruks vulgarų dalyką palaikyti gražiu. J.V.Gėtė

Nėra dalyko, kurį galima labiau branginti, negu dienos vertę. J.V.Gėtė

Nėra nieko baisiau už vienišumą. J.V.Gėtė

Nereikia save vertinti aukščiau savo sugebėjimų ir nereikia save žeminti. J.V.Gėtė

Niekas negali spręsti apie kitus, kol neišmoks spręsti apie save patį. J.V.Gėtė

Nieko nėra baisesnio už aktyvų nemokšą. J.V.Gėtė

Niekuo nesidomėdamas prarandi ir atmintį. J.V.Gėtė

Pačiam išrasti – puiku, bet žinoti ir branginti tai, kas atrasta kitų – argi mažiau svarbu, kaip kurti. J.V.Gėtė

Paklausyti gero patarimo – vadinasi, išplėsti savo galimybes. J.V.Gėtė

Pati geriausia motina yra ta, kuri galės pakeisti tėvą, kai jo nebebus. J.V.Gėtė

Pats juokingiausias noras – patikti visiems. J.V.Gėtė

Piktadarys didybės nepripažįsta. J.V.Gėtė

Polinkis lengvai įveikiamas, o virtęs įpročiu – nenugalimas. J.V.Gėtė

Principai turi būti įgyvendinami. Kitaip jie nieko neverti. J.V.Gėtė

Rimtas požiūris į diletantizmą ir mechanišką mokslininkavimą virsta pedantiškumu. J.V.Gėtė

Rūstybei nesvarbu esmė, ji priežasties teieško. J.V.Gėtė

Savo netobulumo suvokimas artina prie tobulumo. J.V.Gėtė

Skonį lavina ne vidutiniški, o patys tobuliausi pavyzdžiai. J.V.Gėtė

 

Skurdo vaizdas pavyduolių nejaudina. J.V.Gėtė

Sostų ir karalysčių žlugimas manęs nejaudina, sudeginta valstiečio sodyba – štai tikroji tragedija. J.V.Gėtė

Sugebėjimas yra išankstinė prielaida, bet jis turi tapti mokėjimu. J.V.Gėtė

Svetur tėvynės nesurasi. J.V.Gėtė

Tas, kuris nemoka svetimų kalbų, nesupranta ir savosios. J.V.Gėtė

Tas, kuris nori daug pasiekti, turi kelti didžius reikalavimus. J.V.Gėtė

Tas, kuris per daug gerai mano apie save, geresnis negu mano. J.V.Gėtė

Tikrai gyveni tik tada, kai jauti kitų palankumą. J.V.Gėtė

Tikri bendraminčiai negali ilgam susipykti; kada nors jie vėl sueis. J.V.Gėtė

To, kas mums atrodo neįmanoma, galbūt paprasčiausiai nesistengėte padaryti. J.V.Gėtė

Turtą prarasi – mažai prarasi, garbę prarasi – daug prarasi, narsumą prarasi – viską prarasi. J.V.Gėtė

Užgimstanti aistra gera tuo, kad ji vienodai nesuvokia savo atsiradimo ir negalvoja apie baigtį; džiugi ir šviesi, ji nejaučia, kad gali prisišaukti nelaimę. J.V.Gėtė

Vadinamosiomis mandagumo ir padorumo taisyklėmis mes įgyjame tai, kas kitais atvejais pasiekiama tik jėga, o kartais nepaklūsta ir jai. J.V.Gėtė

Vertėjas primena sąvadautoją, kuri giria gražuolės vertybes, pridengtas šydu, ir sukelia nenugalimą troškimą susipažinti su originalu. J.V.Gėtė

Vienatvė – žemiškoji skaistykla. J.V.Gėtė

Vilkas, kad ir vienas, visai avių bandai baisus. J.V.Gėtė

Viltis gyvena net prie pačios kapo duobės. J.V.Gėtė

Visi nori būti garsūs, bet nė vienas nenori stengtis, kad taptų garsus. J.V.Gėtė

Vyras būtų sukūręs kitą vyrą, jei jis nebūtų sukurtas, o moteris galėtų gyventi amžinybę, net negalvodama dauginti savo lytį. J.V.Gėtė

Žalinga viskas, kas išlaisvina sielą ir nesuteikia būdų save valdyti. J.V.Gėtė

Žmonija galėtų pasiekti neįtikėtinų laimėjimų, jeigu ji būtų blaivesnė. J.V.Gėtė

Žodis žeidžia greičiau negu gydo. J.V.Gėtė